įsigersimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsigersimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsigersimas, mot. g. įsigersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigersimas	įsigersimi	įsigersima	įsigersimos	įsigersima	-
kilm.	įsigersimo	įsigersimų	įsigersimos	įsigersimų	-	-
naud.	įsigersimam	įsigersimiems	įsigersimai	įsigersimoms	-	-
gal.	įsigersimą	įsigersimus	įsigersimą	įsigersimas	-	-
įnag.	įsigersimu	įsigersimais	įsigersima	įsigersimomis	-	-
viet.	įsigersimame	įsigersimuose	įsigersimoje	įsigersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsigersimasis	įsigersimieji	įsigersimoji	įsigersimosios	-	-
kilm.	įsigersimojo	įsigersimųjų	įsigersimosios	įsigersimųjų	-	-
naud.	įsigersimajam	įsigersimiesiems	įsigersimajai	įsigersimosioms	-	-
gal.	įsigersimąjį	įsigersimuosius	įsigersimąją	įsigersimąsias	-	-
įnag.	įsigersimuoju	įsigersimaisiais	įsigersimąja	įsigersimosiomis	-	-
viet.	įsigersimajame	įsigersimuosiuose	įsigersimojoje	įsigersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsigersimas, mot. g. įsigersima.
• Skiemenys: į-si-ger-si-mu

įsigersimu

1. tas, kurį įsigers

Etimologija

<= įsigerti, įsigeria, įsigėrė <= į- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė

---