| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsinervinti, įsinervina, įsinervino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įsinervinu
|
įsinervinau
|
įsinervindavau
|
įsinervinsiu
|
| tu
|
įsinervini
|
įsinervinai
|
įsinervindavai
|
įsinervinsi
|
| jis, ji
|
įsinervina
|
įsinervino
|
įsinervindavo
|
įsinervins
|
| mes
|
įsinerviname,
įsinervinam
|
įsinervinome,
įsinervinom
|
įsinervindavome,
įsinervindavom
|
įsinervinsime,
įsinervinsim
|
| jūs
|
įsinervinate,
įsinervinat
|
įsinervinote,
įsinervinot
|
įsinervindavote,
įsinervindavot
|
įsinervinsite,
įsinervinsit
|
| jie, jos
|
įsinervina
|
įsinervino
|
įsinervindavo
|
įsinervins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įsinervinčiau
|
įsinervintumėme,
įsinervintumėm,
įsinervintume
|
| 2 asm.
|
įsinervintumei,
įsinervintum
|
įsinervintumėte,
įsinervintumėt
|
| 3 asm.
|
įsinervintų
|
įsinervintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įsinervinkime,
įsinervinkim
|
| 2 asm.
|
įsinervinki,
įsinervink
|
įsinervinkite,
įsinervinkit
|
| 3 asm.
|
teįsinervina,
teįsinervinie
|
teįsinervina,
teįsinervinie
|
įsinervinat
<= į- + sangrž. si- + nervinti, nervina, nervino
