| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsiraginti, įsiragina, įsiragino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įsiraginu
|
įsiraginau
|
įsiragindavau
|
įsiraginsiu
|
| tu
|
įsiragini
|
įsiraginai
|
įsiragindavai
|
įsiraginsi
|
| jis, ji
|
įsiragina
|
įsiragino
|
įsiragindavo
|
įsiragins
|
| mes
|
įsiraginame,
įsiraginam
|
įsiraginome,
įsiraginom
|
įsiragindavome,
įsiragindavom
|
įsiraginsime,
įsiraginsim
|
| jūs
|
įsiraginate,
įsiraginat
|
įsiraginote,
įsiraginot
|
įsiragindavote,
įsiragindavot
|
įsiraginsite,
įsiraginsit
|
| jie, jos
|
įsiragina
|
įsiragino
|
įsiragindavo
|
įsiragins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įsiraginčiau
|
įsiragintumėme,
įsiragintumėm,
įsiragintume
|
| 2 asm.
|
įsiragintumei,
įsiragintum
|
įsiragintumėte,
įsiragintumėt
|
| 3 asm.
|
įsiragintų
|
įsiragintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įsiraginkime,
įsiraginkim
|
| 2 asm.
|
įsiraginki,
įsiragink
|
įsiraginkite,
įsiraginkit
|
| 3 asm.
|
teįsiragina,
teįsiraginie
|
teįsiragina,
teįsiraginie
|
įsiragindavote
<= į- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino
