| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsitikinti, įsitikina, įsitikino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įsitikinu
|
įsitikinau
|
įsitikindavau
|
įsitikinsiu
|
| tu
|
įsitikini
|
įsitikinai
|
įsitikindavai
|
įsitikinsi
|
| jis, ji
|
įsitikina
|
įsitikino
|
įsitikindavo
|
įsitikins
|
| mes
|
įsitikiname,
įsitikinam
|
įsitikinome,
įsitikinom
|
įsitikindavome,
įsitikindavom
|
įsitikinsime,
įsitikinsim
|
| jūs
|
įsitikinate,
įsitikinat
|
įsitikinote,
įsitikinot
|
įsitikindavote,
įsitikindavot
|
įsitikinsite,
įsitikinsit
|
| jie, jos
|
įsitikina
|
įsitikino
|
įsitikindavo
|
įsitikins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įsitikinčiau
|
įsitikintumėme,
įsitikintumėm,
įsitikintume
|
| 2 asm.
|
įsitikintumei,
įsitikintum
|
įsitikintumėte,
įsitikintumėt
|
| 3 asm.
|
įsitikintų
|
įsitikintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įsitikinkime,
įsitikinkim
|
| 2 asm.
|
įsitikinki,
įsitikink
|
įsitikinkite,
įsitikinkit
|
| 3 asm.
|
teįsitikina,
teįsitikinie
|
teįsitikina,
teįsitikinie
|
įsitikindavote
<= į- + sangrž. si- + tikinti, tikina, tikino
