Taip pat žr.: įsivaišintiną

Dalyvis

taisyti

įsivaišintina

  1. ta, dėl kurios reikia įsivaišinti

Etimologija

taisyti

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino