Daiktavardis

taisyti

įsivaišintojas

  1. tas, kuris įsivaišina

Etimologija

taisyti

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino



Daiktavardis

taisyti

įsivaišintojas

  1. ta, kuri įsivaišina

Etimologija

taisyti

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino