įsivaišintojoje

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsivaišintoja

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivaišintas, mot. g. įsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

įsivaišintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

įsivaišintojoje (dkt., mot. g., vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivaišintas, mot. g. įsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišintas	įsivaišinti	įsivaišinta	įsivaišintos	įsivaišinta	-
kilm.	įsivaišinto	įsivaišintų	įsivaišintos	įsivaišintų	-	-
naud.	įsivaišintam	įsivaišintiems	įsivaišintai	įsivaišintoms	-	-
gal.	įsivaišintą	įsivaišintus	įsivaišintą	įsivaišintas	-	-
įnag.	įsivaišintu	įsivaišintais	įsivaišinta	įsivaišintomis	-	-
viet.	įsivaišintame	įsivaišintuose	įsivaišintoje	įsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišintasis	įsivaišintieji	įsivaišintoji	įsivaišintosios	-	-
kilm.	įsivaišintojo	įsivaišintųjų	įsivaišintosios	įsivaišintųjų	-	-
naud.	įsivaišintajam	įsivaišintiesiems	įsivaišintajai	įsivaišintosioms	-	-
gal.	įsivaišintąjį	įsivaišintuosius	įsivaišintąją	įsivaišintąsias	-	-
įnag.	įsivaišintuoju	įsivaišintaisiais	įsivaišintąja	įsivaišintosiomis	-	-
viet.	įsivaišintajame	įsivaišintuosiuose	įsivaišintojoje	įsivaišintosiose	-	-

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įsivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivaišintoja	įsivaišintojos
kilm.	įsivaišintojos	įsivaišintojų
naud.	įsivaišintojai	įsivaišintojoms
gal.	įsivaišintoją	įsivaišintojas
įnag.	įsivaišintoja	įsivaišintojomis
viet.	įsivaišintojoje	įsivaišintojose
šauksm.	įsivaišintoja	įsivaišintojos