Taip pat žr.: įsivaišintų

Dalyvis

taisyti

įsivaišintu

  1. tas, kurį įsivaišino

Etimologija

taisyti

<= įsivaišinti, įsivaišina, įsivaišino <= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino