įsivogęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivogęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivogęs, mot. g. įsivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogęs	įsivogę	įsivogusi, įsivogus	įsivogusios	-	įsivogę
kilm.	įsivogusio	įsivogusių	įsivogusios	įsivogusių	-	-
naud.	įsivogusiam	įsivogusiems	įsivogusiai	įsivogusioms	-	-
gal.	įsivogusį	įsivogusius	įsivogusią	įsivogusias	-	-
įnag.	įsivogusiu	įsivogusiais	įsivogusia	įsivogusiomis	-	-
viet.	įsivogusiame	įsivogusiuose	įsivogusioje	įsivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogusysis	įsivogusieji	įsivogusioji	įsivogusiosios	-	-
kilm.	įsivogusiojo	įsivogusiųjų	įsivogusiosios	įsivogusiųjų	-	-
naud.	įsivogusiajam	įsivogusiesiems	įsivogusiajai	įsivogusiosioms	-	-
gal.	įsivogusįjį	įsivogusiuosius	įsivogusiąją	įsivogusiąsias	-	-
įnag.	įsivogusiuoju	įsivogusiaisiais	įsivogusiąja	įsivogusiosiomis	-	-
viet.	įsivogusiajame	įsivogusiuosiuose	įsivogusiojoje	įsivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. įsivogusi.
• Skiemenys: į-si-vo-gęs

įsivogęs

1. tas, kuris įsivogė

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    įsivogęs: bendrai

neįsivogęs (lt)

Vertimai

  įsivogęs: bendrai

---