vogė
Veiksmažodis
taisyti- taip pat žr. es. l. veik. dlv.: vagiąs, vagiantis, vagianti.
- taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: vogęs, vogusi.
- taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: vogdavęs, vogdavusi.
- taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: vogsiąs, vogsiantis, vogsianti.
- taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: vagiamas, vagiama.
- taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: vogtas, vogta.
- taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: vogsimas, vogsima.
- taip pat žr. reik. dlv.: vogtinas, vogtina.
- taip pat žr. pdlv.: vagiant, vogus, vogdavus, vogsiant.
- taip pat žr. psdlv.: vogdamas, vogdama.
- taip pat žr. bdn.: vogte, vogtinai.
- Skiemenys: vo-gė
- slapta savintis svetimą turtą:
- Pinigus iš kasos vagia.
- Nutvėrė vagiant.
- Kas vogs, nepralobs.
- užsiimti vagystėmis, vagišiauti:
- Kas dirba, tas turi, kas nedirba, tas võgti eina arba žmogų mušti.
- be leidimo, neteisėtai (ppr. slapta) ką nors (svetimo) imti ar jėga grobti:
- Neregėjom, kas ką võgė.
- nusukti (prekiaujant):
- A vãgia svorį šitas diedas (pardavėjas)?
- skriausti (nusukant, apgaunant, vagiant):
- Vãgia senus žmonis su tais naujais piningais.
- (prk.) juokais (ppr. per vestuves) slapta išsinešti, išsivesti, išsivežti:
- Išvažiuojant vyro namuosna, vagia smulkius daiktus – šeiminykės įrankius.
- (žmogų) grobti:
- Ubagai võgdavo vaikus: akis išbado ir vedžioja prie bažnyčios.
- (prk.) juokais grobti (jaunąją per vestuves):
- Nu tai jaunoją tai võgdavo, võgdavo ant rytojaus jau te: tai vieni saugo, kiti vãgia.
- (prk.) atimti, neteisėtai savintis (neigiant, nepripažįstant):
- Dievui vagia jo garbę ir šlovę, tą sau patiems priduodami.
- (prk.) neteisėtai prisiskirti sau kito žodžių autorystę:
- Pranašai falšyvai pranašavo ing vardo mano; ir vėl pranašai vãgia žodį mano, ima liežuvius savo ir bylo.
- (prk.) skubotai, prieš lietų vežti (šieną):
- Šiemet šieną vãgiam.
- mezgant mažinti eilėse akių skaičių, suimti, raukti:
- Kožnoj eilioj vagiù po dvi akis.
- slapta ką daryti.
Antonimai
taisytiIšvestiniai žodžiai
taisyti vogė: Išvestiniai žodžiai
Vertimai
taisyti vogė: bendrai