išvogti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvogti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvogti, išvagia, išvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvagiu	išvogiau	išvogdavau	išvogsiu
tu	išvagi	išvogei	išvogdavai	išvogsi
jis, ji	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
mes	išvagiame, išvagiam	išvogėme, išvogėm	išvogdavome, išvogdavom	išvogsime, išvogsim
jūs	išvagiate, išvagiat	išvogėte, išvogėt	išvogdavote, išvogdavot	išvogsite, išvogsit
jie, jos	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvogčiau		išvogtumėme, išvogtumėm, išvogtume
2 asm.	išvogtumei, išvogtum		išvogtumėte, išvogtumėt
3 asm.	išvogtų		išvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvokime, išvokim
2 asm.	išvoki, išvok		išvokite, išvokit
3 asm.	teišvagia, teišvagie		teišvagia, teišvagie

• žr. pagr. f. išvogti, išvagia, išvogė

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išvagiąs, išvagiantis, išvagianti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išvogęs, išvogusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išvogdavęs, išvogdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išvogsiąs, išvogsiantis, išvogsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išvagiamas, išvagiama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išvogtas, išvogta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išvogsimas, išvogsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išvogtinas, išvogtina.
• taip pat žr. pdlv.: išvagiant, išvogus, išvogdavus, išvogsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išvogdamas, išvogdama.
• taip pat žr. bdn.: išvogte, išvogtinai.
• Skiemenys: iš-vog-ti

išvogti

1. neteisėtai, slapta iš vidaus išnešti, išvežti, išvesti:
   • Įlindo pro langą ir ìšvogė laikrodį.
2. pagrobti iš patalpos (žmogų):
   • Ar turi galvoje tą vokietį, kuris buvo sumanęs tave išvogti iš mano pilies?
3. (prk.) slapta išsivesti norint tuoktis:
   • Norėjo ne vienas mane be tėvo žinios išvõgti.
4. pavogti, pasiimti svetimą:
   • Tu muno porą arklelių ìšvogei.
5. vieną po kito, dalimis (kas sukaupta, sukrauta) neteisėtai slapta išsinešioti, išsivežioti:
   • Jie malkų neturi, tai mums 'išvõgs ir kūrens sau.
6. išeikvoti, ištuštinti vagiant:
   • Išvõgti kasą.
7. apvogti (viską iš namų išnešant):
   • Ir mane būtų išvõgę, jeigu langą būtų išėmęs.
8. kurį laiką vogti:
   • Šešis metus ìšvogė, ir nieko nebuvo.

Etimologija

<= iš- + vogti, vagia, vogė

Antonimai

    išvogti: bendrai

neišvogti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išvogti: Išvestiniai žodžiai

išvogimas (lt) (vyr. g.)

neišvogti (lt) (neig. )

Vertimai

  išvogti: bendrai

---

Dalyvis

išvogti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvogtas, mot. g. išvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogtas	išvogti	išvogta	išvogtos	išvogta	-
kilm.	išvogto	išvogtų	išvogtos	išvogtų	-	-
naud.	išvogtam	išvogtiems	išvogtai	išvogtoms	-	-
gal.	išvogtą	išvogtus	išvogtą	išvogtas	-	-
įnag.	išvogtu	išvogtais	išvogta	išvogtomis	-	-
viet.	išvogtame	išvogtuose	išvogtoje	išvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogtasis	išvogtieji	išvogtoji	išvogtosios	-	-
kilm.	išvogtojo	išvogtųjų	išvogtosios	išvogtųjų	-	-
naud.	išvogtajam	išvogtiesiems	išvogtajai	išvogtosioms	-	-
gal.	išvogtąjį	išvogtuosius	išvogtąją	išvogtąsias	-	-
įnag.	išvogtuoju	išvogtaisiais	išvogtąja	išvogtosiomis	-	-
viet.	išvogtajame	išvogtuosiuose	išvogtojoje	išvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvogtas, mot. g. išvogta.
• Skiemenys: iš-vog-ti

išvogti

1. tas, kurį išvogė

Etimologija

<= išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---