išvogtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvogtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvogtas, mot. g. išvogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogtas	išvogti	išvogta	išvogtos	išvogta	-
kilm.	išvogto	išvogtų	išvogtos	išvogtų	-	-
naud.	išvogtam	išvogtiems	išvogtai	išvogtoms	-	-
gal.	išvogtą	išvogtus	išvogtą	išvogtas	-	-
įnag.	išvogtu	išvogtais	išvogta	išvogtomis	-	-
viet.	išvogtame	išvogtuose	išvogtoje	išvogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogtasis	išvogtieji	išvogtoji	išvogtosios	-	-
kilm.	išvogtojo	išvogtųjų	išvogtosios	išvogtųjų	-	-
naud.	išvogtajam	išvogtiesiems	išvogtajai	išvogtosioms	-	-
gal.	išvogtąjį	išvogtuosius	išvogtąją	išvogtąsias	-	-
įnag.	išvogtuoju	išvogtaisiais	išvogtąja	išvogtosiomis	-	-
viet.	išvogtajame	išvogtuosiuose	išvogtojoje	išvogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvogtas, mot. g. išvogta.
• Skiemenys: iš-vog-to-jo

išvogtojo

1. tas, kurį išvogė

Etimologija

<= išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---