išvok

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išvok (vks., liep. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvokti, išvokia, išvokė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvokiu	išvokiau	išvokdavau	išvoksiu
tu	išvoki	išvokei	išvokdavai	išvoksi
jis, ji	išvokia	išvokė	išvokdavo	išvoks
mes	išvokiame, išvokiam	išvokėme, išvokėm	išvokdavome, išvokdavom	išvoksime, išvoksim
jūs	išvokiate, išvokiat	išvokėte, išvokėt	išvokdavote, išvokdavot	išvoksite, išvoksit
jie, jos	išvokia	išvokė	išvokdavo	išvoks
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvokčiau		išvoktumėme, išvoktumėm, išvoktume
2 asm.	išvoktumei, išvoktum		išvoktumėte, išvoktumėt
3 asm.	išvoktų		išvoktų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvokime, išvokim
2 asm.	išvoki, išvok		išvokite, išvokit
3 asm.	teišvokia, teišvokie		teišvokia, teišvokie

• žr. pagr. f. išvokti, išvokia, išvokė
• Skiemenys: iš-vok

išvok

Etimologija

<= iš- + vokti, vokia, vokė

---

Veiksmažodis

išvok (vks., liep. nuos., vns., 2 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išvogti, išvagia, išvogė
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išvagiu	išvogiau	išvogdavau	išvogsiu
tu	išvagi	išvogei	išvogdavai	išvogsi
jis, ji	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
mes	išvagiame, išvagiam	išvogėme, išvogėm	išvogdavome, išvogdavom	išvogsime, išvogsim
jūs	išvagiate, išvagiat	išvogėte, išvogėt	išvogdavote, išvogdavot	išvogsite, išvogsit
jie, jos	išvagia	išvogė	išvogdavo	išvogs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išvogčiau		išvogtumėme, išvogtumėm, išvogtume
2 asm.	išvogtumei, išvogtum		išvogtumėte, išvogtumėt
3 asm.	išvogtų		išvogtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išvokime, išvokim
2 asm.	išvoki, išvok		išvokite, išvokit
3 asm.	teišvagia, teišvagie		teišvagia, teišvagie

• žr. pagr. f. išvogti, išvagia, išvogė
• Skiemenys: iš-vok

išvok

Etimologija

<= iš- + vogti, vagia, vogė

---