įsivogtinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įsivogtinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įsivogtinas, mot. g. įsivogtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogtinas	įsivogtini	įsivogtina	įsivogtinos	įsivogtina	-
kilm.	įsivogtino	įsivogtinų	įsivogtinos	įsivogtinų	-	-
naud.	įsivogtinam	įsivogtiniems	įsivogtinai	įsivogtinoms	-	-
gal.	įsivogtiną	įsivogtinus	įsivogtiną	įsivogtinas	-	-
įnag.	įsivogtinu	įsivogtinais	įsivogtina	įsivogtinomis	-	-
viet.	įsivogtiname	įsivogtinuose	įsivogtinoje	įsivogtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įsivogtinasis	įsivogtinieji	įsivogtinoji	įsivogtinosios	-	-
kilm.	įsivogtinojo	įsivogtinųjų	įsivogtinosios	įsivogtinųjų	-	-
naud.	įsivogtinajam	įsivogtiniesiems	įsivogtinajai	įsivogtinosioms	-	-
gal.	įsivogtinąjį	įsivogtinuosius	įsivogtinąją	įsivogtinąsias	-	-
įnag.	įsivogtinuoju	įsivogtinaisiais	įsivogtinąja	įsivogtinosiomis	-	-
viet.	įsivogtinajame	įsivogtinuosiuose	įsivogtinojoje	įsivogtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įsivogtinas, mot. g. įsivogtina.
• Skiemenys: į-si-vog-ti-no-jo

įsivogtinojo

1. tas, dėl kurio reikia įsivogti

Etimologija

<= įsivogti, įsivagia, įsivogė <= į- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---