| Veiksmažodis; pagrindinės formos: įsivokti, įsivokia, įsivokė
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
įsivokiu
|
įsivokiau
|
įsivokdavau
|
įsivoksiu
|
| tu
|
įsivoki
|
įsivokei
|
įsivokdavai
|
įsivoksi
|
| jis, ji
|
įsivokia
|
įsivokė
|
įsivokdavo
|
įsivoks
|
| mes
|
įsivokiame,
įsivokiam
|
įsivokėme,
įsivokėm
|
įsivokdavome,
įsivokdavom
|
įsivoksime,
įsivoksim
|
| jūs
|
įsivokiate,
įsivokiat
|
įsivokėte,
įsivokėt
|
įsivokdavote,
įsivokdavot
|
įsivoksite,
įsivoksit
|
| jie, jos
|
įsivokia
|
įsivokė
|
įsivokdavo
|
įsivoks
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
įsivokčiau
|
įsivoktumėme,
įsivoktumėm,
įsivoktume
|
| 2 asm.
|
įsivoktumei,
įsivoktum
|
įsivoktumėte,
įsivoktumėt
|
| 3 asm.
|
įsivoktų
|
įsivoktų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
įsivokime,
įsivokim
|
| 2 asm.
|
įsivoki,
įsivok
|
įsivokite,
įsivokit
|
| 3 asm.
|
teįsivokia,
teįsivokie
|
teįsivokia,
teįsivokie
|
įsivokdavot
<= į- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė
