įskaitytojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įskaitytojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įskaitytas, mot. g. įskaityta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitytas	įskaityti	įskaityta	įskaitytos	įskaityta	-
kilm.	įskaityto	įskaitytų	įskaitytos	įskaitytų	-	-
naud.	įskaitytam	įskaitytiems	įskaitytai	įskaitytoms	-	-
gal.	įskaitytą	įskaitytus	įskaitytą	įskaitytas	-	-
įnag.	įskaitytu	įskaitytais	įskaityta	įskaitytomis	-	-
viet.	įskaitytame	įskaitytuose	įskaitytoje	įskaitytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitytasis	įskaitytieji	įskaitytoji	įskaitytosios	-	-
kilm.	įskaitytojo	įskaitytųjų	įskaitytosios	įskaitytųjų	-	-
naud.	įskaitytajam	įskaitytiesiems	įskaitytajai	įskaitytosioms	-	-
gal.	įskaitytąjį	įskaitytuosius	įskaitytąją	įskaitytąsias	-	-
įnag.	įskaitytuoju	įskaitytaisiais	įskaitytąja	įskaitytosiomis	-	-
viet.	įskaitytajame	įskaitytuosiuose	įskaitytojoje	įskaitytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įskaitytas, mot. g. įskaityta.
• Skiemenys: į-skai-ty-to-jo

įskaitytojo

1. tas, kurį įskaitė

Etimologija

<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

---

Daiktavardis

įskaitytojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įskaitytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įskaitytojas	įskaitytojai
kilm.	įskaitytojo	įskaitytojų
naud.	įskaitytojui	įskaitytojams
gal.	įskaitytoją	įskaitytojus
įnag.	įskaitytoju	įskaitytojais
viet.	įskaitytojuje	įskaitytojuose
šauksm.	įskaitytojau	įskaitytojai

• Skiemenys: į-skai-ty-to-jo
• žr. pagr. f. įskaitytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įskaitytoja.

įskaitytojo

1. tas, kuris įskaito

Etimologija

<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė

---