Veiksmažodis; pagrindinės formos: įskaityti, įskaito, įskaitė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
įskaitau
|
įskaičiau
|
įskaitydavau
|
įskaitysiu
|
tu
|
įskaitai
|
įskaitei
|
įskaitydavai
|
įskaitysi
|
jis, ji
|
įskaito
|
įskaitė
|
įskaitydavo
|
įskaitys
|
mes
|
įskaitome, įskaitom
|
įskaitėme, įskaitėm
|
įskaitydavome, įskaitydavom
|
įskaitysime, įskaitysim
|
jūs
|
įskaitote, įskaitot
|
įskaitėte, įskaitėt
|
įskaitydavote, įskaitydavot
|
įskaitysite, įskaitysit
|
jie, jos
|
įskaito
|
įskaitė
|
įskaitydavo
|
įskaitys
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
įskaityčiau
|
įskaitytumėme, įskaitytumėm, įskaitytume
|
2 asm.
|
įskaitytumei, įskaitytum
|
įskaitytumėte, įskaitytumėt
|
3 asm.
|
įskaitytų
|
įskaitytų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
įskaitykime, įskaitykim
|
2 asm.
|
įskaityki, įskaityk
|
įskaitykite, įskaitykit
|
3 asm.
|
teįskaito, teįskaitai
|
teįskaito, teįskaitai
|
įskaitytų
<= į- + skaityti, skaito, skaitė
įskaitytų
- tas, kurį įskaitė
<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė
įskaitytų (tarm.| ryt.)
<= įskaityti, įskaito, įskaitė <= į- + skaityti, skaito, skaitė