Iš senovės skandinavų k. ábóti, abbati; pastarasis tikriausiai skolinys iš senosios anglų k. abbod, o šiš kildinamas iš viduramžių lotynų k. abbas („abatas“), iš senovės graikų k. ἀββᾶς (abbâs), alternatyvios žodžio ἀββα (abba, „tėvas; abatams skiriamas garbės titulas“) formos, iš aramėjų k. אבא (abbā, „tėvas, mokytojas, vadas“), iš semitų prokalbės *ʔabw- („tėvas“), iš semitų-chamitų prokalbės *ʔab-, galiausiai iš onomatopėjiško lopšelį reiškiančio žodžio. Norvegų k. žodžių abbé ir abba dubletas.
