Iš senovės skandinavų k. abbadís, abbadissa („abatė“), iš vidurinės vokiečių žemaičių k. abbadisse, iš viduramžių lotynų k. abbatissa („abatė“). Lotyniškojo žodžio kilmė dvejopa: pirmoji dalis siejama su lotynų k. abbas („abatas“), iš senovės graikų k. ἀββᾶς (abbâs), alternatyvios žodžio ἀββα (abba, „tėvas; abatams skiriamas garbės titulas“) formos, iš aramėjų k. אבא (abbā, „tėvas, mokytojas, vadas“), iš semitų prokalbės *ʔabw- („tėvas“), iš semitų-chamitų prokalbės *ʔab-, galiausiai iš onomatopėjiško lopšelį reiškiančio žodžio; antroji dalis siejama su lotynų k. mot. g. daiktavardžius formuojančia priesaga -issa, iš senovės graikų -ισσα (-issa), tikriausiai iš -ης (-ēs), iš indoeuropiečių prokalbės *-ēs.
