Veiksmažodis; pagrindinės formos: adaptuotis, adaptuojasi, adaptavosi
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
adaptuojuosi, adaptuojuos
|
adaptavausi, adaptavaus
|
adaptuodavausi, adaptuodavaus
|
adaptuosiuosi, adaptuosiuos
|
tu
|
adaptuojiesi, adaptuojies
|
adaptavaisi, adaptavais
|
adaptuodavaisi, adaptuodavais
|
adaptuosiesi, adaptuosies
|
jis, ji
|
adaptuojasi, adaptuojas
|
adaptavosi, adaptavos
|
adaptuodavosi, adaptuodavos
|
adaptuosis
|
mes
|
adaptuojamės
|
adaptavomės
|
adaptuodavomės
|
adaptuosimės
|
jūs
|
adaptuojatės
|
adaptavotės
|
adaptuodavotės
|
adaptuositės
|
jie, jos
|
adaptuojasi, adaptuojas
|
adaptavosi, adaptavos
|
adaptuodavosi, adaptuodavos
|
adaptuosis
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
adaptuočiausi, adaptuočiaus
|
adaptuotumėmės, adaptuotumės
|
2 asm.
|
adaptuotumeisi, adaptuotumeis
|
adaptuotumėtės
|
3 asm.
|
adaptuotųsi, adaptuotųs
|
adaptuotųsi, adaptuotųs
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
adaptuokimės
|
2 asm.
|
adaptuokis
|
adaptuokitės
|
3 asm.
|
tesiadaptuoja, tesiadaptuojie
|
tesiadaptuoja, tesiadaptuojie
|
adaptuotis
- Pasiimti savo noru pas save. Pvz.: vaiką, įpėdinį, draugą, gyventoją, ir taip toliau; ypač paimti savanoriškai (kitų tėvų vaikas), ir auginti kaip savo.
- pats savo noru išeiti su kitu žmogumi.
- Reiks man adaptuotis pas dėdę
<= adaptuoti, adaptuoja, adaptavo