| Veiksmažodis; pagrindinės formos: apkaltinti, apkaltina, apkaltino
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
apkaltinu
|
apkaltinau
|
apkaltindavau
|
apkaltinsiu
|
| tu
|
apkaltini
|
apkaltinai
|
apkaltindavai
|
apkaltinsi
|
| jis, ji
|
apkaltina
|
apkaltino
|
apkaltindavo
|
apkaltins
|
| mes
|
apkaltiname,
apkaltinam
|
apkaltinome,
apkaltinom
|
apkaltindavome,
apkaltindavom
|
apkaltinsime,
apkaltinsim
|
| jūs
|
apkaltinate,
apkaltinat
|
apkaltinote,
apkaltinot
|
apkaltindavote,
apkaltindavot
|
apkaltinsite,
apkaltinsit
|
| jie, jos
|
apkaltina
|
apkaltino
|
apkaltindavo
|
apkaltins
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
apkaltinčiau
|
apkaltintumėme,
apkaltintumėm,
apkaltintume
|
| 2 asm.
|
apkaltintumei,
apkaltintum
|
apkaltintumėte,
apkaltintumėt
|
| 3 asm.
|
apkaltintų
|
apkaltintų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
apkaltinkime,
apkaltinkim
|
| 2 asm.
|
apkaltinki,
apkaltink
|
apkaltinkite,
apkaltinkit
|
| 3 asm.
|
teapkaltina,
teapkaltinie
|
teapkaltina,
teapkaltinie
|
