apsivaišintuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivaišintuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišintas, mot. g. apsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišintas	apsivaišinti	apsivaišinta	apsivaišintos	apsivaišinta	-
kilm.	apsivaišinto	apsivaišintų	apsivaišintos	apsivaišintų	-	-
naud.	apsivaišintam	apsivaišintiems	apsivaišintai	apsivaišintoms	-	-
gal.	apsivaišintą	apsivaišintus	apsivaišintą	apsivaišintas	-	-
įnag.	apsivaišintu	apsivaišintais	apsivaišinta	apsivaišintomis	-	-
viet.	apsivaišintame	apsivaišintuose	apsivaišintoje	apsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišintasis	apsivaišintieji	apsivaišintoji	apsivaišintosios	-	-
kilm.	apsivaišintojo	apsivaišintųjų	apsivaišintosios	apsivaišintųjų	-	-
naud.	apsivaišintajam	apsivaišintiesiems	apsivaišintajai	apsivaišintosioms	-	-
gal.	apsivaišintąjį	apsivaišintuosius	apsivaišintąją	apsivaišintąsias	-	-
įnag.	apsivaišintuoju	apsivaišintaisiais	apsivaišintąja	apsivaišintosiomis	-	-
viet.	apsivaišintajame	apsivaišintuosiuose	apsivaišintojoje	apsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišintas, mot. g. apsivaišinta.

apsivaišintuoju

1. tas, kurį apsivaišino

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---