apsivaišintų

Taip pat žr.: apsivaišintu

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

apsivaišintų (vks., tar. nuos., vns., 3 asm., tar. nuos., dgs., 3 asm.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	apsivaišinu	apsivaišinau	apsivaišindavau	apsivaišinsiu
tu	apsivaišini	apsivaišinai	apsivaišindavai	apsivaišinsi
jis, ji	apsivaišina	apsivaišino	apsivaišindavo	apsivaišins
mes	apsivaišiname, apsivaišinam	apsivaišinome, apsivaišinom	apsivaišindavome, apsivaišindavom	apsivaišinsime, apsivaišinsim
jūs	apsivaišinate, apsivaišinat	apsivaišinote, apsivaišinot	apsivaišindavote, apsivaišindavot	apsivaišinsite, apsivaišinsit
jie, jos	apsivaišina	apsivaišino	apsivaišindavo	apsivaišins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	apsivaišinčiau		apsivaišintumėme, apsivaišintumėm, apsivaišintume
2 asm.	apsivaišintumei, apsivaišintum		apsivaišintumėte, apsivaišintumėt
3 asm.	apsivaišintų		apsivaišintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		apsivaišinkime, apsivaišinkim
2 asm.	apsivaišinki, apsivaišink		apsivaišinkite, apsivaišinkit
3 asm.	teapsivaišina, teapsivaišinie		teapsivaišina, teapsivaišinie

• žr. pagr. f. apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino

apsivaišintų

Etimologija

<= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Dalyvis

apsivaišintų (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivaišintas, mot. g. apsivaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišintas	apsivaišinti	apsivaišinta	apsivaišintos	apsivaišinta	-
kilm.	apsivaišinto	apsivaišintų	apsivaišintos	apsivaišintų	-	-
naud.	apsivaišintam	apsivaišintiems	apsivaišintai	apsivaišintoms	-	-
gal.	apsivaišintą	apsivaišintus	apsivaišintą	apsivaišintas	-	-
įnag.	apsivaišintu	apsivaišintais	apsivaišinta	apsivaišintomis	-	-
viet.	apsivaišintame	apsivaišintuose	apsivaišintoje	apsivaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivaišintasis	apsivaišintieji	apsivaišintoji	apsivaišintosios	-	-
kilm.	apsivaišintojo	apsivaišintųjų	apsivaišintosios	apsivaišintųjų	-	-
naud.	apsivaišintajam	apsivaišintiesiems	apsivaišintajai	apsivaišintosioms	-	-
gal.	apsivaišintąjį	apsivaišintuosius	apsivaišintąją	apsivaišintąsias	-	-
įnag.	apsivaišintuoju	apsivaišintaisiais	apsivaišintąja	apsivaišintosiomis	-	-
viet.	apsivaišintajame	apsivaišintuosiuose	apsivaišintojoje	apsivaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivaišintas, mot. g. apsivaišinta.

apsivaišintų

1. tas, kurį apsivaišino

Etimologija

<= apsivaišinti, apsivaišina, apsivaišino <= apvaišinti, apvaišina, apvaišino + sangr. si- <= ap- + vaišinti, vaišina, vaišino

---