Veiksmažodis; pagrindinės formos: atmokėti, atmoka, atmokėjo
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
atmoku
|
atmokėjau
|
atmokėdavau
|
atmokėsiu
|
tu
|
atmoki
|
atmokėjai
|
atmokėdavai
|
atmokėsi
|
jis, ji
|
atmoka
|
atmokėjo
|
atmokėdavo
|
atmokės
|
mes
|
atmokame, atmokam
|
atmokėjome, atmokėjom
|
atmokėdavome, atmokėdavom
|
atmokėsime, atmokėsim
|
jūs
|
atmokate, atmokat
|
atmokėjote, atmokėjot
|
atmokėdavote, atmokėdavot
|
atmokėsite, atmokėsit
|
jie, jos
|
atmoka
|
atmokėjo
|
atmokėdavo
|
atmokės
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
atmokėčiau
|
atmokėtumėme, atmokėtumėm, atmokėtume
|
2 asm.
|
atmokėtumei, atmokėtum
|
atmokėtumėte, atmokėtumėt
|
3 asm.
|
atmokėtų
|
atmokėtų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
atmokėkime, atmokėkim
|
2 asm.
|
atmokėki, atmokėk
|
atmokėkite, atmokėkit
|
3 asm.
|
teatmoka, teatmokie
|
teatmoka, teatmokie
|
atmokėdavote
<= at- + mokėti, moka, mokėjo