| Veiksmažodis; pagrindinės formos: atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
atsiginčiju
|
atsiginčijau
|
atsiginčydavau
|
atsiginčysiu
|
| tu
|
atsiginčiji
|
atsiginčijai
|
atsiginčydavai
|
atsiginčysi
|
| jis, ji
|
atsiginčija
|
atsiginčijo
|
atsiginčydavo
|
atsiginčys
|
| mes
|
atsiginčijame,
atsiginčijam
|
atsiginčijome,
atsiginčijom
|
atsiginčydavome,
atsiginčydavom
|
atsiginčysime,
atsiginčysim
|
| jūs
|
atsiginčijate,
atsiginčijat
|
atsiginčijote,
atsiginčijot
|
atsiginčydavote,
atsiginčydavot
|
atsiginčysite,
atsiginčysit
|
| jie, jos
|
atsiginčija
|
atsiginčijo
|
atsiginčydavo
|
atsiginčys
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
atsiginčyčiau
|
atsiginčytumėme,
atsiginčytumėm,
atsiginčytume
|
| 2 asm.
|
atsiginčytumei,
atsiginčytum
|
atsiginčytumėte,
atsiginčytumėt
|
| 3 asm.
|
atsiginčytų
|
atsiginčytų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
atsiginčykime,
atsiginčykim
|
| 2 asm.
|
atsiginčyki,
atsiginčyk
|
atsiginčykite,
atsiginčykit
|
| 3 asm.
|
teatsiginčija,
teatsiginčijie
|
teatsiginčija,
teatsiginčijie
|
atsiginčijot
<= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo
