atsigirdėsimosiomis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsigirdėsimosiomis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėsimas, mot. g. atsigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėsimas	atsigirdėsimi	atsigirdėsima	atsigirdėsimos	atsigirdėsima	-
kilm.	atsigirdėsimo	atsigirdėsimų	atsigirdėsimos	atsigirdėsimų	-	-
naud.	atsigirdėsimam	atsigirdėsimiems	atsigirdėsimai	atsigirdėsimoms	-	-
gal.	atsigirdėsimą	atsigirdėsimus	atsigirdėsimą	atsigirdėsimas	-	-
įnag.	atsigirdėsimu	atsigirdėsimais	atsigirdėsima	atsigirdėsimomis	-	-
viet.	atsigirdėsimame	atsigirdėsimuose	atsigirdėsimoje	atsigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėsimasis	atsigirdėsimieji	atsigirdėsimoji	atsigirdėsimosios	-	-
kilm.	atsigirdėsimojo	atsigirdėsimųjų	atsigirdėsimosios	atsigirdėsimųjų	-	-
naud.	atsigirdėsimajam	atsigirdėsimiesiems	atsigirdėsimajai	atsigirdėsimosioms	-	-
gal.	atsigirdėsimąjį	atsigirdėsimuosius	atsigirdėsimąją	atsigirdėsimąsias	-	-
įnag.	atsigirdėsimuoju	atsigirdėsimaisiais	atsigirdėsimąja	atsigirdėsimosiomis	-	-
viet.	atsigirdėsimajame	atsigirdėsimuosiuose	atsigirdėsimojoje	atsigirdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsigirdėsimas, mot. g. atsigirdėsima.
• Skiemenys: at-si-gir-dė-si-mo-sio-mis

atsigirdėsimosiomis

1. ta, kurią atsigirdės

Etimologija

<= atsigirdėti, atsigirdi, atsigirdėjo <= at- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---