atsigirdėsimuoju

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėsimas, mot. g. atsigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

atsigirdėsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsigirdėsimas, mot. g. atsigirdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėsimas	atsigirdėsimi	atsigirdėsima	atsigirdėsimos	atsigirdėsima	-
kilm.	atsigirdėsimo	atsigirdėsimų	atsigirdėsimos	atsigirdėsimų	-	-
naud.	atsigirdėsimam	atsigirdėsimiems	atsigirdėsimai	atsigirdėsimoms	-	-
gal.	atsigirdėsimą	atsigirdėsimus	atsigirdėsimą	atsigirdėsimas	-	-
įnag.	atsigirdėsimu	atsigirdėsimais	atsigirdėsima	atsigirdėsimomis	-	-
viet.	atsigirdėsimame	atsigirdėsimuose	atsigirdėsimoje	atsigirdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsigirdėsimasis	atsigirdėsimieji	atsigirdėsimoji	atsigirdėsimosios	-	-
kilm.	atsigirdėsimojo	atsigirdėsimųjų	atsigirdėsimosios	atsigirdėsimųjų	-	-
naud.	atsigirdėsimajam	atsigirdėsimiesiems	atsigirdėsimajai	atsigirdėsimosioms	-	-
gal.	atsigirdėsimąjį	atsigirdėsimuosius	atsigirdėsimąją	atsigirdėsimąsias	-	-
įnag.	atsigirdėsimuoju	atsigirdėsimaisiais	atsigirdėsimąja	atsigirdėsimosiomis	-	-
viet.	atsigirdėsimajame	atsigirdėsimuosiuose	atsigirdėsimojoje	atsigirdėsimosiose	-	-