atsivagiamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivagiamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivagiamas, mot. g. atsivagiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivagiamas	atsivagiami	atsivagiama	atsivagiamos	atsivagiama	-
kilm.	atsivagiamo	atsivagiamų	atsivagiamos	atsivagiamų	-	-
naud.	atsivagiamam	atsivagiamiems	atsivagiamai	atsivagiamoms	-	-
gal.	atsivagiamą	atsivagiamus	atsivagiamą	atsivagiamas	-	-
įnag.	atsivagiamu	atsivagiamais	atsivagiama	atsivagiamomis	-	-
viet.	atsivagiamame	atsivagiamuose	atsivagiamoje	atsivagiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivagiamasis	atsivagiamieji	atsivagiamoji	atsivagiamosios	-	-
kilm.	atsivagiamojo	atsivagiamųjų	atsivagiamosios	atsivagiamųjų	-	-
naud.	atsivagiamajam	atsivagiamiesiems	atsivagiamajai	atsivagiamosioms	-	-
gal.	atsivagiamąjį	atsivagiamuosius	atsivagiamąją	atsivagiamąsias	-	-
įnag.	atsivagiamuoju	atsivagiamaisiais	atsivagiamąja	atsivagiamosiomis	-	-
viet.	atsivagiamajame	atsivagiamuosiuose	atsivagiamojoje	atsivagiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivagiamas, mot. g. atsivagiama.
• Skiemenys: at-si-va-gia-mo-ji

atsivagiamoji

1. ta, kurią atsivagia

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---