atsivogdavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivogdavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivogdavęs, mot. g. atsivogdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogdavęs	atsivogdavę	atsivogdavusi, atsivogdavus	atsivogdavusios	-	atsivogdavę
kilm.	atsivogdavusio	atsivogdavusių	atsivogdavusios	atsivogdavusių	-	-
naud.	atsivogdavusiam	atsivogdavusiems	atsivogdavusiai	atsivogdavusioms	-	-
gal.	atsivogdavusį	atsivogdavusius	atsivogdavusią	atsivogdavusias	-	-
įnag.	atsivogdavusiu	atsivogdavusiais	atsivogdavusia	atsivogdavusiomis	-	-
viet.	atsivogdavusiame	atsivogdavusiuose	atsivogdavusioje	atsivogdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogdavusysis	atsivogdavusieji	atsivogdavusioji	atsivogdavusiosios	-	-
kilm.	atsivogdavusiojo	atsivogdavusiųjų	atsivogdavusiosios	atsivogdavusiųjų	-	-
naud.	atsivogdavusiajam	atsivogdavusiesiems	atsivogdavusiajai	atsivogdavusiosioms	-	-
gal.	atsivogdavusįjį	atsivogdavusiuosius	atsivogdavusiąją	atsivogdavusiąsias	-	-
įnag.	atsivogdavusiuoju	atsivogdavusiaisiais	atsivogdavusiąja	atsivogdavusiosiomis	-	-
viet.	atsivogdavusiajame	atsivogdavusiuosiuose	atsivogdavusiojoje	atsivogdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivogdavęs, mot. g. atsivogdavusi.
• Skiemenys: at-si-vog-da-vę

atsivogdavę

1. tas, kuris atsivogdavo

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---