atsivogtu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivogtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivogtas, mot. g. atsivogta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogtas	atsivogti	atsivogta	atsivogtos	atsivogta	-
kilm.	atsivogto	atsivogtų	atsivogtos	atsivogtų	-	-
naud.	atsivogtam	atsivogtiems	atsivogtai	atsivogtoms	-	-
gal.	atsivogtą	atsivogtus	atsivogtą	atsivogtas	-	-
įnag.	atsivogtu	atsivogtais	atsivogta	atsivogtomis	-	-
viet.	atsivogtame	atsivogtuose	atsivogtoje	atsivogtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogtasis	atsivogtieji	atsivogtoji	atsivogtosios	-	-
kilm.	atsivogtojo	atsivogtųjų	atsivogtosios	atsivogtųjų	-	-
naud.	atsivogtajam	atsivogtiesiems	atsivogtajai	atsivogtosioms	-	-
gal.	atsivogtąjį	atsivogtuosius	atsivogtąją	atsivogtąsias	-	-
įnag.	atsivogtuoju	atsivogtaisiais	atsivogtąja	atsivogtosiomis	-	-
viet.	atsivogtajame	atsivogtuosiuose	atsivogtojoje	atsivogtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivogtas, mot. g. atsivogta.
• Skiemenys: at-si-vog-tu

atsivogtu

1. tas, kurį atsivogė

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---