atsivogusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsivogusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsivogęs, mot. g. atsivogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogęs	atsivogę	atsivogusi, atsivogus	atsivogusios	-	atsivogę
kilm.	atsivogusio	atsivogusių	atsivogusios	atsivogusių	-	-
naud.	atsivogusiam	atsivogusiems	atsivogusiai	atsivogusioms	-	-
gal.	atsivogusį	atsivogusius	atsivogusią	atsivogusias	-	-
įnag.	atsivogusiu	atsivogusiais	atsivogusia	atsivogusiomis	-	-
viet.	atsivogusiame	atsivogusiuose	atsivogusioje	atsivogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsivogusysis	atsivogusieji	atsivogusioji	atsivogusiosios	-	-
kilm.	atsivogusiojo	atsivogusiųjų	atsivogusiosios	atsivogusiųjų	-	-
naud.	atsivogusiajam	atsivogusiesiems	atsivogusiajai	atsivogusiosioms	-	-
gal.	atsivogusįjį	atsivogusiuosius	atsivogusiąją	atsivogusiąsias	-	-
įnag.	atsivogusiuoju	atsivogusiaisiais	atsivogusiąja	atsivogusiosiomis	-	-
viet.	atsivogusiajame	atsivogusiuosiuose	atsivogusiojoje	atsivogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsivogęs, mot. g. atsivogusi.
• Skiemenys: at-si-vo-gu-sį

atsivogusį

1. tas, kuris atsivogė

Etimologija

<= atsivogti, atsivagia, atsivogė <= at- + sangrž. si- + vogti, vagia, vogė

---