damokėtojas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

damokėtojas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: damokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtojas	damokėtojai
kilm.	damokėtojo	damokėtojų
naud.	damokėtojui	damokėtojams
gal.	damokėtoją	damokėtojus
įnag.	damokėtoju	damokėtojais
viet.	damokėtojuje	damokėtojuose
šauksm.	damokėtojau	damokėtojai

• Skiemenys: da-mo-kė-to-jas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. damokėtoja.

damokėtojas (nevart.)

1. tas, kuris damoka

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėtojas: bendrai

nedamokėtojas (lt)

Vertimai

  damokėtojas: bendrai

---

Daiktavardis

damokėtojas (dkt., mot. g., dgs. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: damokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtoja	damokėtojos
kilm.	damokėtojos	damokėtojų
naud.	damokėtojai	damokėtojoms
gal.	damokėtoją	damokėtojas
įnag.	damokėtoja	damokėtojomis
viet.	damokėtojoje	damokėtojose
šauksm.	damokėtoja	damokėtojos

• Skiemenys: da-mo-kė-to-jas
• žr. pagr. f. damokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. damokėtojas.

damokėtojas (nevart.)

1. ta, kuri damoka

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

---