damokėtoja

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

damokėtoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: damokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėtoja	damokėtojos
kilm.	damokėtojos	damokėtojų
naud.	damokėtojai	damokėtojoms
gal.	damokėtoją	damokėtojas
įnag.	damokėtoja	damokėtojomis
viet.	damokėtojoje	damokėtojose
šauksm.	damokėtoja	damokėtojos

• Skiemenys: da-mo-kė-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. damokėtojas.

damokėtoja (nevart.)

1. ta, kuri damoka

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėtoja: bendrai

nedamokėtoja (lt)

Vertimai

  damokėtoja: bendrai

---