Veiksmažodis; pagrindinės formos: gelti, gelia, gėlė
|
Tiesioginė nuosaka
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
aš
|
geliu
|
gėliau
|
geldavau
|
gelsiu
|
tu
|
geli
|
gėlei
|
geldavai
|
gelsi
|
jis, ji
|
gelia
|
gėlė
|
geldavo
|
gels
|
mes
|
geliame, geliam
|
gėlėme, gėlėm
|
geldavome, geldavom
|
gelsime, gelsim
|
jūs
|
geliate, geliat
|
gėlėte, gėlėt
|
geldavote, geldavot
|
gelsite, gelsit
|
jie, jos
|
gelia
|
gėlė
|
geldavo
|
gels
|
Tariamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
gelčiau
|
geltumėme, geltumėm, geltume
|
2 asm.
|
geltumei, geltum
|
geltumėte, geltumėt
|
3 asm.
|
geltų
|
geltų
|
Liepiamoji nuosaka
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
1 asm.
|
-
|
gelkime, gelkim
|
2 asm.
|
gelki, gelk
|
gelkite, gelkit
|
3 asm.
|
tegelia, tegelie
|
tegelia, tegelie
|
geli (vyr. g.) (bev. g.)
-
Jotvingių kalboje nėra atskiro veiksmažodžio žožiui „galėti“. Verčiau yra būdvardinis veiksmažodis geli būt, kuris išvertus pažodžiui reikštų „galimam būti“ ir kuris atitinka lietuviškojo „galėti“ reikšmę.
Susijęs su lietuvių k. galia, kuris pats iš baltų-slavų prokalbės *galḗˀtei, iš indoeuropiečių prokalbės *gelH-. Giminiškas slavų prokalbės *golěmъ („galingas“) bei galimai keltų prokalbės *galā („galia, galėjimas, sugebėjimas“).