išdirbėjų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

išdirbėjų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išdirbėjas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbėjas	išdirbėjai
kilm.	išdirbėjo	išdirbėjų
naud.	išdirbėjui	išdirbėjams
gal.	išdirbėją	išdirbėjus
įnag.	išdirbėju	išdirbėjais
viet.	išdirbėjuje	išdirbėjuose
šauksm.	išdirbėjau	išdirbėjai

• Skiemenys: iš-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. išdirbėjas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išdirbėja.

išdirbėjų

1. tas, kuris išdirba

Etimologija

<= išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---

Daiktavardis

išdirbėjų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išdirbėja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdirbėja	išdirbėjos
kilm.	išdirbėjos	išdirbėjų
naud.	išdirbėjai	išdirbėjoms
gal.	išdirbėją	išdirbėjas
įnag.	išdirbėja	išdirbėjomis
viet.	išdirbėjoje	išdirbėjose
šauksm.	išdirbėja	išdirbėjos

• Skiemenys: iš-dir-bė-jų
• žr. pagr. f. išdirbėja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. išdirbėjas.

išdirbėjų

1. ta, kuri išdirba

Etimologija

<= išdirbti, išdirba, išdirbo <= iš- + dirbti, dirba, dirbo

---