išgalvodavusioji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgalvodavusioji (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvodavęs, mot. g. išgalvodavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvodavęs	išgalvodavę	išgalvodavusi, išgalvodavus	išgalvodavusios	-	išgalvodavę
kilm.	išgalvodavusio	išgalvodavusių	išgalvodavusios	išgalvodavusių	-	-
naud.	išgalvodavusiam	išgalvodavusiems	išgalvodavusiai	išgalvodavusioms	-	-
gal.	išgalvodavusį	išgalvodavusius	išgalvodavusią	išgalvodavusias	-	-
įnag.	išgalvodavusiu	išgalvodavusiais	išgalvodavusia	išgalvodavusiomis	-	-
viet.	išgalvodavusiame	išgalvodavusiuose	išgalvodavusioje	išgalvodavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvodavusysis	išgalvodavusieji	išgalvodavusioji	išgalvodavusiosios	-	-
kilm.	išgalvodavusiojo	išgalvodavusiųjų	išgalvodavusiosios	išgalvodavusiųjų	-	-
naud.	išgalvodavusiajam	išgalvodavusiesiems	išgalvodavusiajai	išgalvodavusiosioms	-	-
gal.	išgalvodavusįjį	išgalvodavusiuosius	išgalvodavusiąją	išgalvodavusiąsias	-	-
įnag.	išgalvodavusiuoju	išgalvodavusiaisiais	išgalvodavusiąja	išgalvodavusiosiomis	-	-
viet.	išgalvodavusiajame	išgalvodavusiuosiuose	išgalvodavusiojoje	išgalvodavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgalvodavęs, mot. g. išgalvodavusi.
• Skiemenys: iš-gal-vo-da-vu-sio-ji

išgalvodavusioji

1. ta, kuri išgalvodavo

Etimologija

<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---