išgalvoti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išgalvoti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išgalvoju	išgalvojau	išgalvodavau	išgalvosiu
tu	išgalvoji	išgalvojai	išgalvodavai	išgalvosi
jis, ji	išgalvoja	išgalvojo	išgalvodavo	išgalvos
mes	išgalvojame, išgalvojam	išgalvojome, išgalvojom	išgalvodavome, išgalvodavom	išgalvosime, išgalvosim
jūs	išgalvojate, išgalvojat	išgalvojote, išgalvojot	išgalvodavote, išgalvodavot	išgalvosite, išgalvosit
jie, jos	išgalvoja	išgalvojo	išgalvodavo	išgalvos
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išgalvočiau		išgalvotumėme, išgalvotumėm, išgalvotume
2 asm.	išgalvotumei, išgalvotum		išgalvotumėte, išgalvotumėt
3 asm.	išgalvotų		išgalvotų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išgalvokime, išgalvokim
2 asm.	išgalvoki, išgalvok		išgalvokite, išgalvokit
3 asm.	teišgalvoja, teišgalvojie		teišgalvoja, teišgalvojie

• žr. pagr. f. išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išgalvojąs, išgalvojantis, išgalvojanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išgalvojęs, išgalvojusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išgalvodavęs, išgalvodavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išgalvosiąs, išgalvosiantis, išgalvosianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išgalvojamas, išgalvojama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išgalvotas, išgalvota.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išgalvosimas, išgalvosima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išgalvotinas, išgalvotina.
• taip pat žr. pdlv.: išgalvojant, išgalvojus, išgalvodavus, išgalvosiant.
• taip pat žr. psdlv.: išgalvodamas, išgalvodama.
• taip pat žr. bdn.: išgalvote, išgalvotinai.
• Skiemenys: iš-gal-vo-ti

išgalvoti

1. kurį laiką galvoti:
   • Visą naktį nemigau, išgalvójau.
2. baigti galvoti:
   • Advė nesuspėjo tos minties iki galo išgalvoti.
3. išmanyti, nuspręsti:
   • Tie pasisakę neišgalvojantys, kaip padirbti.
4. prasimanyti, išrasti:
   • Mano apysakų veikėjai nėra išgalvoti ir iš piršto išlaužti.
5. pasidaryti panašiam į galvą (apie debesį):
   • Debesys išgalvójo – nebus lietaus.

Etimologija

<= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

Sinonimai

    išgalvoti: bendrai

sugalvoti (lt) pramanyti (lt) išrasti (lt)

iš piršto išlaužti (lt) iš oro pagauti (lt)

Antonimai

    išgalvoti: bendrai

neišgalvoti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išgalvoti: Išvestiniai žodžiai

išgalvojimas (lt) (vyr. g.)

neišgalvoti (lt) (neig. )

Išraiškos arba posakiai

    išgalvoti: Išraiškos arba posakiai

sugalvoti (lt) pramanyti (lt) išrasti (lt)

iš piršto išlaužti (lt) iš oro pagauti (lt)

Vertimai

  išgalvoti: bendrai

---

Dalyvis

išgalvoti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvotas, mot. g. išgalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvotas	išgalvoti	išgalvota	išgalvotos	išgalvota	-
kilm.	išgalvoto	išgalvotų	išgalvotos	išgalvotų	-	-
naud.	išgalvotam	išgalvotiems	išgalvotai	išgalvotoms	-	-
gal.	išgalvotą	išgalvotus	išgalvotą	išgalvotas	-	-
įnag.	išgalvotu	išgalvotais	išgalvota	išgalvotomis	-	-
viet.	išgalvotame	išgalvotuose	išgalvotoje	išgalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvotasis	išgalvotieji	išgalvotoji	išgalvotosios	-	-
kilm.	išgalvotojo	išgalvotųjų	išgalvotosios	išgalvotųjų	-	-
naud.	išgalvotajam	išgalvotiesiems	išgalvotajai	išgalvotosioms	-	-
gal.	išgalvotąjį	išgalvotuosius	išgalvotąją	išgalvotąsias	-	-
įnag.	išgalvotuoju	išgalvotaisiais	išgalvotąja	išgalvotosiomis	-	-
viet.	išgalvotajame	išgalvotuosiuose	išgalvotojoje	išgalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgalvotas, mot. g. išgalvota.
• Skiemenys: iš-gal-vo-ti

išgalvoti

1. tas, kurį išgalvojo

Etimologija

<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---