| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išgalvoju
|
išgalvojau
|
išgalvodavau
|
išgalvosiu
|
| tu
|
išgalvoji
|
išgalvojai
|
išgalvodavai
|
išgalvosi
|
| jis, ji
|
išgalvoja
|
išgalvojo
|
išgalvodavo
|
išgalvos
|
| mes
|
išgalvojame,
išgalvojam
|
išgalvojome,
išgalvojom
|
išgalvodavome,
išgalvodavom
|
išgalvosime,
išgalvosim
|
| jūs
|
išgalvojate,
išgalvojat
|
išgalvojote,
išgalvojot
|
išgalvodavote,
išgalvodavot
|
išgalvosite,
išgalvosit
|
| jie, jos
|
išgalvoja
|
išgalvojo
|
išgalvodavo
|
išgalvos
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išgalvočiau
|
išgalvotumėme,
išgalvotumėm,
išgalvotume
|
| 2 asm.
|
išgalvotumei,
išgalvotum
|
išgalvotumėte,
išgalvotumėt
|
| 3 asm.
|
išgalvotų
|
išgalvotų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išgalvokime,
išgalvokim
|
| 2 asm.
|
išgalvoki,
išgalvok
|
išgalvokite,
išgalvokit
|
| 3 asm.
|
teišgalvoja,
teišgalvojie
|
teišgalvoja,
teišgalvojie
|
išgalvotum
<= iš- + galvoti, galvoja, galvojo
