išgalvojamu

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvojamas, mot. g. išgalvojama
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

išgalvojamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvojamas, mot. g. išgalvojama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvojamas	išgalvojami	išgalvojama	išgalvojamos	išgalvojama	-
kilm.	išgalvojamo	išgalvojamų	išgalvojamos	išgalvojamų	-	-
naud.	išgalvojamam	išgalvojamiems	išgalvojamai	išgalvojamoms	-	-
gal.	išgalvojamą	išgalvojamus	išgalvojamą	išgalvojamas	-	-
įnag.	išgalvojamu	išgalvojamais	išgalvojama	išgalvojamomis	-	-
viet.	išgalvojamame	išgalvojamuose	išgalvojamoje	išgalvojamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvojamasis	išgalvojamieji	išgalvojamoji	išgalvojamosios	-	-
kilm.	išgalvojamojo	išgalvojamųjų	išgalvojamosios	išgalvojamųjų	-	-
naud.	išgalvojamajam	išgalvojamiesiems	išgalvojamajai	išgalvojamosioms	-	-
gal.	išgalvojamąjį	išgalvojamuosius	išgalvojamąją	išgalvojamąsias	-	-
įnag.	išgalvojamuoju	išgalvojamaisiais	išgalvojamąja	išgalvojamosiomis	-	-
viet.	išgalvojamajame	išgalvojamuosiuose	išgalvojamojoje	išgalvojamosiose	-	-