išgalvosimai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išgalvosimai (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išgalvosimas, mot. g. išgalvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvosimas	išgalvosimi	išgalvosima	išgalvosimos	išgalvosima	-
kilm.	išgalvosimo	išgalvosimų	išgalvosimos	išgalvosimų	-	-
naud.	išgalvosimam	išgalvosimiems	išgalvosimai	išgalvosimoms	-	-
gal.	išgalvosimą	išgalvosimus	išgalvosimą	išgalvosimas	-	-
įnag.	išgalvosimu	išgalvosimais	išgalvosima	išgalvosimomis	-	-
viet.	išgalvosimame	išgalvosimuose	išgalvosimoje	išgalvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išgalvosimasis	išgalvosimieji	išgalvosimoji	išgalvosimosios	-	-
kilm.	išgalvosimojo	išgalvosimųjų	išgalvosimosios	išgalvosimųjų	-	-
naud.	išgalvosimajam	išgalvosimiesiems	išgalvosimajai	išgalvosimosioms	-	-
gal.	išgalvosimąjį	išgalvosimuosius	išgalvosimąją	išgalvosimąsias	-	-
įnag.	išgalvosimuoju	išgalvosimaisiais	išgalvosimąja	išgalvosimosiomis	-	-
viet.	išgalvosimajame	išgalvosimuosiuose	išgalvosimojoje	išgalvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išgalvosimas, mot. g. išgalvosima.
• Skiemenys: iš-gal-vo-si-mai

išgalvosimai

1. ta, kurią išgalvos

Etimologija

<= išgalvoti, išgalvoja, išgalvojo <= iš- + galvoti, galvoja, galvojo

---