išmigdavusiosiose

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmigdavusiosiose (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmigdavęs, mot. g. išmigdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigdavęs	išmigdavę	išmigdavusi, išmigdavus	išmigdavusios	-	išmigdavę
kilm.	išmigdavusio	išmigdavusių	išmigdavusios	išmigdavusių	-	-
naud.	išmigdavusiam	išmigdavusiems	išmigdavusiai	išmigdavusioms	-	-
gal.	išmigdavusį	išmigdavusius	išmigdavusią	išmigdavusias	-	-
įnag.	išmigdavusiu	išmigdavusiais	išmigdavusia	išmigdavusiomis	-	-
viet.	išmigdavusiame	išmigdavusiuose	išmigdavusioje	išmigdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigdavusysis	išmigdavusieji	išmigdavusioji	išmigdavusiosios	-	-
kilm.	išmigdavusiojo	išmigdavusiųjų	išmigdavusiosios	išmigdavusiųjų	-	-
naud.	išmigdavusiajam	išmigdavusiesiems	išmigdavusiajai	išmigdavusiosioms	-	-
gal.	išmigdavusįjį	išmigdavusiuosius	išmigdavusiąją	išmigdavusiąsias	-	-
įnag.	išmigdavusiuoju	išmigdavusiaisiais	išmigdavusiąja	išmigdavusiosiomis	-	-
viet.	išmigdavusiajame	išmigdavusiuosiuose	išmigdavusiojoje	išmigdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmigdavęs, mot. g. išmigdavusi.
• Skiemenys: iš-mig-da-vu-sio-sio-se

išmigdavusiosiose

1. ta, kuri išmigdavo

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---