išmigti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išmigti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išmigti, išminga, išmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išmingu	išmigau	išmigdavau	išmigsiu
tu	išmingi	išmigai	išmigdavai	išmigsi
jis, ji	išminga	išmigo	išmigdavo	išmigs
mes	išmingame, išmingam	išmigome, išmigom	išmigdavome, išmigdavom	išmigsime, išmigsim
jūs	išmingate, išmingat	išmigote, išmigot	išmigdavote, išmigdavot	išmigsite, išmigsit
jie, jos	išminga	išmigo	išmigdavo	išmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išmigčiau		išmigtumėme, išmigtumėm, išmigtume
2 asm.	išmigtumei, išmigtum		išmigtumėte, išmigtumėt
3 asm.	išmigtų		išmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išmikime, išmikim
2 asm.	išmiki, išmik		išmikite, išmikit
3 asm.	teišminga, teišmingie		teišminga, teišmingie

• žr. pagr. f. išmigti, išminga, išmigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išmingąs, išmingantis, išminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išmigęs, išmigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išmigdavęs, išmigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išmigsiąs, išmigsiantis, išmigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išmingamas, išmingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išmigtas, išmigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išmigsimas, išmigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išmigtinas, išmigtina.
• taip pat žr. pdlv.: išmingant, išmigus, išmigdavus, išmigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išmigdamas, išmigdama.
• taip pat žr. bdn.: išmigte, išmigtinai.
• Skiemenys: iš-mig-ti

išmigti

1. visiems sumigti:
   • Ar jau visi išgulėt, ar jau visi išmigot?

Etimologija

<= iš- + migti, minga, migo

Antonimai

    išmigti: bendrai

neišmigti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išmigti: Išvestiniai žodžiai

išmigimas (lt) (vyr. g.)

neišmigti (lt) (neig. )

Vertimai

  išmigti: bendrai

---

Dalyvis

išmigti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmigtas, mot. g. išmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigtas	išmigti	išmigta	išmigtos	išmigta	-
kilm.	išmigto	išmigtų	išmigtos	išmigtų	-	-
naud.	išmigtam	išmigtiems	išmigtai	išmigtoms	-	-
gal.	išmigtą	išmigtus	išmigtą	išmigtas	-	-
įnag.	išmigtu	išmigtais	išmigta	išmigtomis	-	-
viet.	išmigtame	išmigtuose	išmigtoje	išmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigtasis	išmigtieji	išmigtoji	išmigtosios	-	-
kilm.	išmigtojo	išmigtųjų	išmigtosios	išmigtųjų	-	-
naud.	išmigtajam	išmigtiesiems	išmigtajai	išmigtosioms	-	-
gal.	išmigtąjį	išmigtuosius	išmigtąją	išmigtąsias	-	-
įnag.	išmigtuoju	išmigtaisiais	išmigtąja	išmigtosiomis	-	-
viet.	išmigtajame	išmigtuosiuose	išmigtojoje	išmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmigtas, mot. g. išmigta.
• Skiemenys: iš-mig-ti

išmigti

1. tas, kurį išmigo

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---