| Veiksmažodis; pagrindinės formos: išmigti, išminga, išmigo
|
| Tiesioginė nuosaka
|
|
|
Esamasis
|
Būtasis kartinis
|
Būtasis dažninis
|
Būsimasis
|
| aš
|
išmingu
|
išmigau
|
išmigdavau
|
išmigsiu
|
| tu
|
išmingi
|
išmigai
|
išmigdavai
|
išmigsi
|
| jis, ji
|
išminga
|
išmigo
|
išmigdavo
|
išmigs
|
| mes
|
išmingame,
išmingam
|
išmigome,
išmigom
|
išmigdavome,
išmigdavom
|
išmigsime,
išmigsim
|
| jūs
|
išmingate,
išmingat
|
išmigote,
išmigot
|
išmigdavote,
išmigdavot
|
išmigsite,
išmigsit
|
| jie, jos
|
išminga
|
išmigo
|
išmigdavo
|
išmigs
|
| Tariamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
išmigčiau
|
išmigtumėme,
išmigtumėm,
išmigtume
|
| 2 asm.
|
išmigtumei,
išmigtum
|
išmigtumėte,
išmigtumėt
|
| 3 asm.
|
išmigtų
|
išmigtų
|
| Liepiamoji nuosaka
|
|
|
Vienaskaita
|
Daugiskaita
|
| 1 asm.
|
-
|
išmikime,
išmikim
|
| 2 asm.
|
išmiki,
išmik
|
išmikite,
išmikit
|
| 3 asm.
|
teišminga,
teišmingie
|
teišminga,
teišmingie
|
išmigtų
<= iš- + migti, minga, migo
išmigtų
- tas, kurį išmigo
<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo
išmigtų (tarm.| ryt.)
<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo
