neišmigti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

neišmigti (neig. vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: neišmigti, neišminga, neišmigo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	neišmingu	neišmigau	neišmigdavau	neišmigsiu
tu	neišmingi	neišmigai	neišmigdavai	neišmigsi
jis, ji	neišminga	neišmigo	neišmigdavo	neišmigs
mes	neišmingame, neišmingam	neišmigome, neišmigom	neišmigdavome, neišmigdavom	neišmigsime, neišmigsim
jūs	neišmingate, neišmingat	neišmigote, neišmigot	neišmigdavote, neišmigdavot	neišmigsite, neišmigsit
jie, jos	neišminga	neišmigo	neišmigdavo	neišmigs
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	neišmigčiau		neišmigtumėme, neišmigtumėm, neišmigtume
2 asm.	neišmigtumei, neišmigtum		neišmigtumėte, neišmigtumėt
3 asm.	neišmigtų		neišmigtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		neišmikime, neišmikim
2 asm.	neišmiki, neišmik		neišmikite, neišmikit
3 asm.	teneišminga, teneišmingie		teneišminga, teneišmingie

• žr. pagr. f. neišmigti, neišminga, neišmigo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: neišmingąs, neišmingantis, neišminganti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: neišmigęs, neišmigusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: neišmigdavęs, neišmigdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: neišmigsiąs, neišmigsiantis, neišmigsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: neišmingamas, neišmingama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: neišmigtas, neišmigta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: neišmigsimas, neišmigsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: neišmigtinas, neišmigtina.
• taip pat žr. pdlv.: neišmingant, neišmigus, neišmigdavus, neišmigsiant.
• taip pat žr. psdlv.: neišmigdamas, neišmigdama.
• taip pat žr. bdn.: neišmigte, neišmigtinai.
• Skiemenys: ne-iš-mig-ti

neišmigti

Etimologija

<= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

Antonimai

    neišmigti: bendrai

išmigti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    neišmigti: Išvestiniai žodžiai

neišmigimas (lt) (vyr. g.)

Vertimai

  neišmigti: bendrai

---

Dalyvis

neišmigti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmigtas, mot. g. neišmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigtas	neišmigti	neišmigta	neišmigtos	neišmigta	-
kilm.	neišmigto	neišmigtų	neišmigtos	neišmigtų	-	-
naud.	neišmigtam	neišmigtiems	neišmigtai	neišmigtoms	-	-
gal.	neišmigtą	neišmigtus	neišmigtą	neišmigtas	-	-
įnag.	neišmigtu	neišmigtais	neišmigta	neišmigtomis	-	-
viet.	neišmigtame	neišmigtuose	neišmigtoje	neišmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigtasis	neišmigtieji	neišmigtoji	neišmigtosios	-	-
kilm.	neišmigtojo	neišmigtųjų	neišmigtosios	neišmigtųjų	-	-
naud.	neišmigtajam	neišmigtiesiems	neišmigtajai	neišmigtosioms	-	-
gal.	neišmigtąjį	neišmigtuosius	neišmigtąją	neišmigtąsias	-	-
įnag.	neišmigtuoju	neišmigtaisiais	neišmigtąja	neišmigtosiomis	-	-
viet.	neišmigtajame	neišmigtuosiuose	neišmigtojoje	neišmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmigtas, mot. g. neišmigta.
• Skiemenys: ne-iš-mig-ti

neišmigti

1. tas, kurį neišmigo

Etimologija

<= neišmigti, neišminga, neišmigo <= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---