neišmigęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmigęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmigęs, mot. g. neišmigusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigęs	neišmigę	neišmigusi, neišmigus	neišmigusios	-	neišmigę
kilm.	neišmigusio	neišmigusių	neišmigusios	neišmigusių	-	-
naud.	neišmigusiam	neišmigusiems	neišmigusiai	neišmigusioms	-	-
gal.	neišmigusį	neišmigusius	neišmigusią	neišmigusias	-	-
įnag.	neišmigusiu	neišmigusiais	neišmigusia	neišmigusiomis	-	-
viet.	neišmigusiame	neišmigusiuose	neišmigusioje	neišmigusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigusysis	neišmigusieji	neišmigusioji	neišmigusiosios	-	-
kilm.	neišmigusiojo	neišmigusiųjų	neišmigusiosios	neišmigusiųjų	-	-
naud.	neišmigusiajam	neišmigusiesiems	neišmigusiajai	neišmigusiosioms	-	-
gal.	neišmigusįjį	neišmigusiuosius	neišmigusiąją	neišmigusiąsias	-	-
įnag.	neišmigusiuoju	neišmigusiaisiais	neišmigusiąja	neišmigusiosiomis	-	-
viet.	neišmigusiajame	neišmigusiuosiuose	neišmigusiojoje	neišmigusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. neišmigusi.
• Skiemenys: ne-iš-mi-gęs

neišmigęs

1. tas, kuris neišmigo

Etimologija

<= neišmigti, neišminga, neišmigo <= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

Antonimai

    neišmigęs: bendrai

išmigęs (lt)

Vertimai

  neišmigęs: bendrai

---