neišmigtąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

neišmigtąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. neišmigtas, mot. g. neišmigta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigtas	neišmigti	neišmigta	neišmigtos	neišmigta	-
kilm.	neišmigto	neišmigtų	neišmigtos	neišmigtų	-	-
naud.	neišmigtam	neišmigtiems	neišmigtai	neišmigtoms	-	-
gal.	neišmigtą	neišmigtus	neišmigtą	neišmigtas	-	-
įnag.	neišmigtu	neišmigtais	neišmigta	neišmigtomis	-	-
viet.	neišmigtame	neišmigtuose	neišmigtoje	neišmigtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neišmigtasis	neišmigtieji	neišmigtoji	neišmigtosios	-	-
kilm.	neišmigtojo	neišmigtųjų	neišmigtosios	neišmigtųjų	-	-
naud.	neišmigtajam	neišmigtiesiems	neišmigtajai	neišmigtosioms	-	-
gal.	neišmigtąjį	neišmigtuosius	neišmigtąją	neišmigtąsias	-	-
įnag.	neišmigtuoju	neišmigtaisiais	neišmigtąja	neišmigtosiomis	-	-
viet.	neišmigtajame	neišmigtuosiuose	neišmigtojoje	neišmigtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. neišmigtas, mot. g. neišmigta.
• Skiemenys: ne-iš-mig-tą-ja

neišmigtąja

1. ta, kurią neišmigo

Etimologija

<= neišmigti, neišminga, neišmigo <= ne- + išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---