išmigtinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmigtinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmigtinas, mot. g. išmigtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigtinas	išmigtini	išmigtina	išmigtinos	išmigtina	-
kilm.	išmigtino	išmigtinų	išmigtinos	išmigtinų	-	-
naud.	išmigtinam	išmigtiniems	išmigtinai	išmigtinoms	-	-
gal.	išmigtiną	išmigtinus	išmigtiną	išmigtinas	-	-
įnag.	išmigtinu	išmigtinais	išmigtina	išmigtinomis	-	-
viet.	išmigtiname	išmigtinuose	išmigtinoje	išmigtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmigtinasis	išmigtinieji	išmigtinoji	išmigtinosios	-	-
kilm.	išmigtinojo	išmigtinųjų	išmigtinosios	išmigtinųjų	-	-
naud.	išmigtinajam	išmigtiniesiems	išmigtinajai	išmigtinosioms	-	-
gal.	išmigtinąjį	išmigtinuosius	išmigtinąją	išmigtinąsias	-	-
įnag.	išmigtinuoju	išmigtinaisiais	išmigtinąja	išmigtinosiomis	-	-
viet.	išmigtinajame	išmigtinuosiuose	išmigtinojoje	išmigtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmigtinas, mot. g. išmigtina.
• Skiemenys: iš-mig-ti-nų-jų

išmigtinųjų

1. tas, dėl kurio reikia išmigti

Etimologija

<= išmigti, išminga, išmigo <= iš- + migti, minga, migo

---