išmokėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išmokėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmokėtas, mot. g. išmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmokėtas	išmokėti	išmokėta	išmokėtos	išmokėta	-
kilm.	išmokėto	išmokėtų	išmokėtos	išmokėtų	-	-
naud.	išmokėtam	išmokėtiems	išmokėtai	išmokėtoms	-	-
gal.	išmokėtą	išmokėtus	išmokėtą	išmokėtas	-	-
įnag.	išmokėtu	išmokėtais	išmokėta	išmokėtomis	-	-
viet.	išmokėtame	išmokėtuose	išmokėtoje	išmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmokėtasis	išmokėtieji	išmokėtoji	išmokėtosios	-	-
kilm.	išmokėtojo	išmokėtųjų	išmokėtosios	išmokėtųjų	-	-
naud.	išmokėtajam	išmokėtiesiems	išmokėtajai	išmokėtosioms	-	-
gal.	išmokėtąjį	išmokėtuosius	išmokėtąją	išmokėtąsias	-	-
įnag.	išmokėtuoju	išmokėtaisiais	išmokėtąja	išmokėtosiomis	-	-
viet.	išmokėtajame	išmokėtuosiuose	išmokėtojoje	išmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmokėtas, mot. g. išmokėta.
• Skiemenys: iš-mo-kė-to-jo

išmokėtojo

1. tas, kurį išmokėjo

Etimologija

<= išmokėti, išmoka, išmokėjo <= iš- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

išmokėtojo (dkt., vyr. g., vns. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmokėtojas	išmokėtojai
kilm.	išmokėtojo	išmokėtojų
naud.	išmokėtojui	išmokėtojams
gal.	išmokėtoją	išmokėtojus
įnag.	išmokėtoju	išmokėtojais
viet.	išmokėtojuje	išmokėtojuose
šauksm.	išmokėtojau	išmokėtojai

• Skiemenys: iš-mo-kė-to-jo
• žr. pagr. f. išmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. išmokėtoja.

išmokėtojo

1. tas, kuris išmoka

Etimologija

<= išmokėti, išmoka, išmokėjo <= iš- + mokėti, moka, mokėjo

---