išmokėti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

išmokėti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: išmokėti, išmoka, išmokėjo
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	išmoku	išmokėjau	išmokėdavau	išmokėsiu
tu	išmoki	išmokėjai	išmokėdavai	išmokėsi
jis, ji	išmoka	išmokėjo	išmokėdavo	išmokės
mes	išmokame, išmokam	išmokėjome, išmokėjom	išmokėdavome, išmokėdavom	išmokėsime, išmokėsim
jūs	išmokate, išmokat	išmokėjote, išmokėjot	išmokėdavote, išmokėdavot	išmokėsite, išmokėsit
jie, jos	išmoka	išmokėjo	išmokėdavo	išmokės
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	išmokėčiau		išmokėtumėme, išmokėtumėm, išmokėtume
2 asm.	išmokėtumei, išmokėtum		išmokėtumėte, išmokėtumėt
3 asm.	išmokėtų		išmokėtų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		išmokėkime, išmokėkim
2 asm.	išmokėki, išmokėk		išmokėkite, išmokėkit
3 asm.	teišmoka, teišmokie		teišmoka, teišmokie

• žr. pagr. f. išmokėti, išmoka, išmokėjo

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: išmokąs, išmokantis, išmokanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: išmokėjęs, išmokėjusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: išmokėdavęs, išmokėdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: išmokėsiąs, išmokėsiantis, išmokėsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: išmokamas, išmokama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: išmokėtas, išmokėta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: išmokėsimas, išmokėsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: išmokėtinas, išmokėtina.
• taip pat žr. pdlv.: išmokant, išmokėjus, išmokėdavus, išmokėsiant.
• taip pat žr. psdlv.: išmokėdamas, išmokėdama.
• taip pat žr. bdn.: išmokėte, išmokėtinai.
• Skiemenys: iš-mo-kė-ti

išmokėti

1. sumokėti už ką:
   • Algas išmokė́ti. Šmotą pinigų išmokė́jau.
2. mokėti dalimis kokią pinigų sumą per tam tikrą laiką:
   • Pamaž, pamaž ir išmokė́siu už tą butą.
3. atiduoti dalį, išleidžiant į marčias ar žentus.

Etimologija

<= iš- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    išmokėti: bendrai

neišmokėti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    išmokėti: Išvestiniai žodžiai

išmokėjimas (lt) (vyr. g.) išmokėtojas (lt) (vyr. g.)

išmokėtoja (lt) (mot. g.) neišmokėti (lt) (neig. )

Vertimai

  išmokėti: bendrai

---

Dalyvis

išmokėti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išmokėtas, mot. g. išmokėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmokėtas	išmokėti	išmokėta	išmokėtos	išmokėta	-
kilm.	išmokėto	išmokėtų	išmokėtos	išmokėtų	-	-
naud.	išmokėtam	išmokėtiems	išmokėtai	išmokėtoms	-	-
gal.	išmokėtą	išmokėtus	išmokėtą	išmokėtas	-	-
įnag.	išmokėtu	išmokėtais	išmokėta	išmokėtomis	-	-
viet.	išmokėtame	išmokėtuose	išmokėtoje	išmokėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išmokėtasis	išmokėtieji	išmokėtoji	išmokėtosios	-	-
kilm.	išmokėtojo	išmokėtųjų	išmokėtosios	išmokėtųjų	-	-
naud.	išmokėtajam	išmokėtiesiems	išmokėtajai	išmokėtosioms	-	-
gal.	išmokėtąjį	išmokėtuosius	išmokėtąją	išmokėtąsias	-	-
įnag.	išmokėtuoju	išmokėtaisiais	išmokėtąja	išmokėtosiomis	-	-
viet.	išmokėtajame	išmokėtuosiuose	išmokėtojoje	išmokėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išmokėtas, mot. g. išmokėta.
• Skiemenys: iš-mo-kė-ti

išmokėti

1. tas, kurį išmokėjo

Etimologija

<= išmokėti, išmoka, išmokėjo <= iš- + mokėti, moka, mokėjo

---