išnervinsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išnervinsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išnervinsiantis, mot. g. išnervinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinsiąs, išnervinsiantis	išnervinsią, išnervinsiantys	išnervinsianti	išnervinsiančios	-	išnervinsią
kilm.	išnervinsiančio	išnervinsiančių	išnervinsiančios	išnervinsiančių	-	-
naud.	išnervinsiančiam	išnervinsiantiems, išnervinsiantiem	išnervinsiančiai	išnervinsiančioms, išnervinsiančiom	-	-
gal.	išnervinsiantį	išnervinsiančius	išnervinsiančią	išnervinsiančias	-	-
įnag.	išnervinsiančiu	išnervinsiančiais	išnervinsiančia	išnervinsiančiomis	-	-
viet.	išnervinsiančiame, išnervinsiančiam	išnervinsiančiuose, išnervinsiančiuos	išnervinsiančioje, išnervinsiančioj	išnervinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išnervinsiantysis	išnervinsiantieji	išnervinsiančioji	išnervinsiančiosios	-	-
kilm.	išnervinsiančiojo	išnervinsiančiųjų	išnervinsiančiosios	išnervinsiančiųjų	-	-
naud.	išnervinsiančiajam	išnervinsiantiesiems	išnervinsiančiajai	išnervinsiančiosioms	-	-
gal.	išnervinsiantįjį	išnervinsiančiuosius	išnervinsiančiąją	išnervinsiančiąsias	-	-
įnag.	išnervinsiančiuoju	išnervinsiančiaisiais	išnervinsiančiąja	išnervinsiančiosiomis	-	-
viet.	išnervinsiančiajame	išnervinsiančiuosiuose	išnervinsiančiojoje	išnervinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išnervinsianti.
• Skiemenys: iš-ner-vin-sian-tis

išnervinsiantis

1. tas, kuris išnervins

Etimologija

<= išnervinti, išnervina, išnervino <= iš- + nervinti, nervina, nervino

Antonimai

    išnervinsiantis: bendrai

neišnervinsiantis (lt)

Vertimai

  išnervinsiantis: bendrai

---